Aušra Kaminskaitė

„Man svarbiausias laikas yra pauzė tarp spektaklio pabaigos ir plojimų protrūkio“, – teigia aktorė, režisierė I. Stundžytė.

Pasak K. Glušajevo, labai daug lemia tai, kiek scenoje esantis aktorius išskaido publiką į atskirus žmones. Jei aktorius vieną žiūrovą kalbina geranoriškai, salė jaučiasi, tarsi jis taip elgtųsi su visais.

„Tai, ar teigiamai, ar neigiamai žmonės įvertins spektaklį, man darosi vis mažiau įdomu“, – sako režisierius A. Jankevičius.

Režisierė D. Ibelhauptaitė teigia, kad reikėjo stipriai dirbti, kad sugrąžintų į operą žmones, kurie mokyklos laikais per prievartą buvo atitempti į LNOBT ir galbūt pataikė į jiems neįdomų spektaklį.

Kokie su teatru ir jo kūrėjais susiję įvykiai pastarąjį dešimtmetį pateko į viešumą?

„Teatro žurnalas“ prisimena, kokie su teatru ir jo kūrėjais susiję įvykiai pastarąjį dešimtmetį pateko į viešumą.

„Kuo žmogui apskritai naudingas meninis išsilavinimas? Jis atveria mąstymą. O jei kalbame apie aukštąjį mokslą užsienio mokyklose, pasakyčiau, kad šokis yra sveika ir ekologiškai teisinga profesija“, – įsitikinęs A. Imbrasas.

„Man artima idėja, kad šokis – tai ne vien judėjimo įgūdžiai, bet ir erdvė mąstyti“, – tikina šokėja, choreografė, performatyviųjų menų atlikėja L. Baliasnaja.