„Elektroninė muzika tampa aplinka, kuri atspindi laikus, kuriais gyvename“, – pristatydamas savo spektaklį „Respubliką“ kalba režisierius.
Spektaklyje „Abelaras ir Eloiza“ pagrindinius vaidmenis – Eloizos ir Abelaro bei Elžbietos ir Povilo – kuria E. Latėnaitė ir P. Budrys.
„Kai kalbame apie smurtą, neturime omenyje vien tiesioginio ir akivaizdaus smurto, kalbame ir apie psichologinį, ir apie simbolinį smurtą, kuris paslėptas smulkmenose“, – teigia spektaklio „Sulėtintai“ režisierė A. Smolar.
G. Savickas: „Kinams atrodė, kad mes atvežame prancūziškus cepelinus. Ir nuo pirmos minutės jie pradėjo juos kapoti. Viską suvalgė ir norėjo dar.“
„Orfeo. Miesto šviesos“ balansuojama tarp mėginimo pasikalbėti ir supratimo, kad pokalbis niekada neįvyks“, – teigia režisierius ir dramaturgė.
„Visų pirma šis spektaklis yra apie žmogų, žmonių santykius, apie kraštutinumus“, – apie spektaklį „Mūsų klasė“ sako aktorius M. Repšys.
Lietuvoje Jo Strømgrenas puikiai pažįstamas visiems, besidomintiems šiuolaikiniu šokiu ir teatru. „Pastebėjau, kad šalyje, kur yra socialinių problemų, visai kitoks humoras nei aukščiausiuose sluoksniuose“, – interviu teigia jis.
Nacionalinės premijos laureatas režisierius O. Koršunovas sako, kad tuomet, kai katedromis virsta bankų dangoraižiai, o jaunimui tėvynę atstoja internetas, spektaklis „Katedra“ tampa vis aktualesnis. Žiūrėkite rytoj LNDT.
Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.
Prisidėkite skirdami paramą.