bernardinai.lt

Laisvės kryžkelės (XXXIV). Jaunimo pogrindis

Visa pokario rezistencija rėmėsi jaunimu, tačiau šiuo atveju daugiau reikėtų kalbėti apie neginkluotas jaunimo pogrindžio organizacijas, kurios kūrėsi daugiausia mokyklose ir gimnazijose, t.y. ten, kur daugiausia tas jaunimas ir būrėsi. Šiandien galime vienareikšmiškai teigti, kad šis reiškinys iš tikrųjų buvo masiškas, o daugelis čekistų iššifruotų, tačiau dėl įvairių priežasčių nesuimtų neginkluotos rezistencijos atstovų papildė ir ginkluotų partizanų gretas.

Laisvės kryžkelės (XXXIII). Lietuvos piliečiai Sovietų Sąjungos 1979 metais pradėtame Afganistano kare ir šio karo pasekmės

Buvęs Afganistano karo dalyvis Zigmas Stankus knygoje „Kaip tampama albinosais“ labai konkrečiai nusakė savo ir daugumos bendražygių būseną, susijusią su šiuo karu: „Išėjome į armiją jauni, suaugusiųjų kūnais, bet dar vaikišku protu. Paaugliai... Palikę gyvenimą be rūpesčių, iš viskuo pasirūpinančių tėvų glėbio, kiti tiesiog iš mokyklos suolo, nežinodami gyvenimo prasmės ir visų jo sunkumų, papuolėme į sistemą, kurioje kiekviena diena – tai kova už būvį, kurioje tik jėga ir sumanumu galima ko nors pasiekti, kartais net išlikti.

Laisvės kryžkelės (XXXII). Įamžinimas: investicija į ateitį

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras vykdo atitinkamą valstybinę įamžinimo programą. Programa vadinasi „Atminimo ženklai, simboliai ir paminklai genocido aukoms ir asmenims, represuotiems už pasipriešinimą okupaciniams režimams“. Programos esmę trumpai galima apibūdinti taip: atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, visame krašte buvo pradėta stichiškai įamžinti žuvusių rezistencijos dalyvių atminimą. Šį darbą daugiausia dirbo žuvusiųjų bendražygiai ir įvairūs menininkai saviveiklininkai. Todėl atsirado daug mažos meninės vertės atminimo ženklų, kryžių, paminklų su netiksliais įrašais. Kadangi nebuvo aiškios įamžinimo programos, profesionalūs menininkai šio darbo beveik nedirbo. Tai ir yra vienas svarbiausių tikslų – šį darbą atlikti profesionaliai ir maksimaliai kokybiškai.

Laisvės kryžkelės (XXXI). Kova su kolonistais

Kad problema buvo aktuali, rodo ir dabartinės Latvijos bei Estijos pavyzdžiai, kur pokario metais pasipriešinimas nebuvo įgavęs tokių didelių mastų kaip Lietuvoje, todėl ten iki šiol kolonistų problema išlieka viena aktualiausių. O Lietuvoje pokario partizanai buvo gavę vyriausiosios vadovybės įsakymą visokeriopai stabdyti lietuviško kaimo rusinimą, kolchozų kūrimą ir t.t.

bernardinai.lt

< 1 min

Tarptautinis sakralinės muzikos ir labdaros projektas „Pax et Bonum“ (II)

Rugsėjo 17–spalio 4 dienomis skirtingose Lietuvos erdvėse – bažnyčiose, sinagogoje, teatruose bei koncertų salėse, ligoninėse, kalėjimuose, senelių bei vaikų globos namuose, net angare – pirmą kartą vyko tarptautinis sakralinės muzikos ir labdaros projektas „Pax et Bonum“, kurio metu koncertavo ne tik Lietuvos atlikėjai, bet ir choras „Rustavi“ iš Gruzijos, muzikai iš JAV, Italijos, taip pat skambėjo estų kompozitoriaus Arvo Parto muzika.