bernardinai.lt

Laisvės kryžkelės (XVIII).Krėvė prieš Kersteną

1953 m. JAV Kongresas sudarė Ch. J. Kersteno vadovaujamą komitetą, kuris tyrė Lietuvos, Latvijos ir Estijos prievartinį inkorporavimą į Sovietų Sąjungą. Iš esmės šis komitetas buvo sudarytas Amerikos lietuvių iniciatyva. Komiteto surinkta bei paskelbta medžiaga ir šiandien yra reikšminga bei aktuali visiems istorijos tyrinėtojams, juolab, kad toje medžiagoje bei Ch. J. Kersteno komiteto darbe buvo nemažai kontroversijų. Pirmiausia nesusipratimų kilo dėl buvusio vadinamosios Liaudies vyriausybės ministro Vinco Krėvės-Mickevičiaus liudijimo.

Apie pasaulio klimato kaitą

Apie klimato kaitą dažnai kalbama kaip apie tolimos ateities problemą. Tačiau žurnalistas Markas Lainas tvirtina, kad šylantis klimatas kasmet nusineša dešimtis tūkstančių gyvybių visame pasaulyje ir jei šiandien pat nepakeisime savo kasdienių įpročių, pasekmės bus pražūtingos.

Laisvės kryžkelės (XVI). Didieji partizanų mūšiai

Partizanų diena tradiciškai minima trečiąjį gegužės sekmadienį. Be to, netrukus bus paminėta ir dar viena sukaktis – lygiai prieš 61 metus, t.y. 1945-ųjų gegužės 16 d. įvyko garsusis Kalniškių mūšis, kuriame sovietų kariuomenė patyrė itin didelių nuostolių. Šiandien prisiminsime ir kitus didesnius partizaninio karo mūšius. Kurias kautynes dar mes šia proga galėtume prisiminti?

bernardinai.lt

< 1 min

„Užmiršti filmai“

Per Nepriklausomybės metus, kurie nebuvo itin palankūs kino menui, daugelis mūsų „palaidojo“ lietuvišką kiną, subrendo ištisa karta, kuri nežino, kad lietuviai turi kino tradicijas. Tuo tarpu lietuviškų filmų negatyvai iki šiol yra saugomi Maskvoje. Ir štai paprastas pavyzdys: režisierius Gytis Lukšas savo archyvuose suranda seną, prieš dvidešimt metų sukurtą dokumentinį filmą apie garbaus atminimo Juozą Miltinį. Būtų neįkainojamas radinys, tačiau tai - tik buitinė vaizdajuostė, originalų Miltinio balsą užgožia vertimas į rusų kalbą...

Laisvės kryžkelės (XV). Lietuviai karo frontuose

Literatūros apie lietuvius, Antrojo pasaulinio karo frontuose kovojusius Raudonosios armijos sudėtyje, yra gana daug, tačiau beveik visa ji mus pasiekė iš sovietmečio. Jau vien todėl mes ne visada galime pasikliauti jos objektyvumu. Tuo tarpu apie lietuvius vokiečių kariuomenėje dokumentinėje istorinėje literatūroje žinios yra gana epizodinės. Nebent galima paminėti platesnę istoriko Arūno Bubnio studiją apie lietuviškų policijos bei apsaugos dalinių veiklą, tačiau ten nerasime duomenų apie lietuvius veikiančioje fronto armijoje. Taip pat apie lietuvius Vermachte yra rašęs buvęs „Kardo” žurnalo redaktorius Antanas Martinionis, be to, teko skaityti keletą straipsnių periodikoje šia tema. Tiesa, tie straipsniai gana abstraktūs – be pavardžių ar kitų konkretybių.