Charles Eisenstein

Kas galėtų mums, kaip individams ir kaip visuomenei, rodyti kelią, kaskart sustojus naujoje kryžkelėje?

Ar pasirinksime gyventi be masinių susibūrimų? Ar koncertai, sporto varžybos, festivaliai taps praeities atgyvena? Ar mūsų vaikai nebežais su kitais vaikais?

Metų metus tai, kas vadinama normalumu, buvo tempiama iki plyšimo ribos, tarsi vis stipriau traukiama virvė, laukianti juodosios gulbės grybšnio snapu, perkirsiančio ją pusiau.