Kartais mus apninka tokios įkyrios mintys apie praeitį, apie ateitį ar apie dabartį, susijusios su vietomis, aplinkybėmis ar žmonėmis, kurių mes negalime tiesiogiai paveikti, kad tik didžiulėmis pastangomis pajėgiame vairuoti savo gyvenimo laivą.
Galbūt niekada metams bėgant iš tavęs nebus pareikalauta paaukoti savo fizinę gyvybę už brolius. Tačiau, be abejonės, Dievas iš tavęs nori to, kad mylėtum juos labai, iki galo, kol ir tu galėsi pasakyti: „viskas atlikta“.
Atleidimas – tai ne užmarštis, kuri dažnai pasireiškia nenoru žvelgti realybei į akis. Atleidimas – tai ne silpnumas, nepaisant padarytos žalos ar neteisingumo, kai bijai stipresniojo.
Kai pernai vasarą man buvo pasiūlyta ši tema, nebūčiau įsivaizdavusi, kokie baisūs dalykai atsitiks, prieš man ją pateikiant jums. Visų pirma, kaip nepaprastai jie patvirtins savo tragiškumu brolystės būtinybę pasaulyje ir ypač politikoje.
Ar įmanomas konstruktyvus bendravimas tarp tikinčių ir netikinčių žmonių? Italo mediko Piero Taiti klausimas apie tai, kuo skiriasi dialogas ir tolerancija, suteikia progą Chiarai Lubich pasidalinti savo įžvalgomis apie dialogo esmę.
Jėzus tarp mūsų yra dovana, kuri sušvelnina laukimą to laiko, kai visi kartu švęsime Eucharistiją.
Jaučiau tiesos alkį, tad ėmiau studijuoti filosofiją. Kaip ir daugelis kitų jaunuolių ieškojau tiesos ir maniau ją rasianti mokydamasi.
Tvirtai galima teigti, kad Kjaros patirtis yra be galo svarbi XX amžiaus krikščioniškajam dvasingumui.
Vykdome technologijų atnaujinimo darbus. Atsiprašome dėl galimų sutrikimų.
Norite prisidėti prie pokyčių?