Darius Indrišionis

„Laisvės kainos“ kūrėjams istorija (beje, Lietuvos) – įdomių faktų kratinys, kurį galima laisvai interpretuoti. 

Kas lėmė tai, kad dalis visuomenės „Purpurinį rūką“ „a priori“ sutiko neigiamai?

Tikslas kovoti su melu iš tiesų yra šventas ir teisingas.

Nesant kritinio požiūrio iš žiūrovų pusės, koks nors režisierius sieks tokio meninio paveikumo, kad sukurs pornografinį filmą, kurio scenos vyks tremtinių vagone. 

Problema – ne vien sagutės. Problema – gerai žinomų istorinių faktų ir terminų iškraipymas bei supainiojimas.

Baltijos kelias: toli gražu ne visi supranta, jog didinga istorinė atmintis gali egzistuoti pati savaime, nereikia tos didingos atminties kartoti.

Antanas buvo mergos vaikas. Motina – darbininkė, meile ir rūpesčiu sūnui nesišvaistė. Niekas pernelyg nesistebėjo, kai šešiolikmetis suvalkietis buvo sugautas vagiant iš kaimynų sodybos: laikai buvo rūstūs – pokaris– kaimynai Antano taip pat nepagailėjo.

Ketvirtosios valdžios turimas anonimiškumo skydas yra naudojamas neatsakingai, kas leidžia nuogąstauti, jog anksčiau ar vėliau akcija #metoo taps Damoklo kardu, pakibsiančiu virš bet kurio Lietuvos Respublikos piliečio.