Donatas Petrošius

Kad mokslo stebuklai imtų pildytis, žmonijai reikia apsiraminti, nustoti žudytis ir pagaliau veikti išvien kaip bendrai civilizacijai.

Šiemet rašytojai Vandai Juknaitei nenusikalsime. Nes nebus jokių visuotinių susiėjimų ir viešųjų oracijų jos jubiliejaus proga.

Donatas Petrošius rašo: „Politika, žiniasklaida, visuomenė ir kičas yra suaugę į tokį lipnų tumulą, kad niekas nežino, iš kurios pusės tą maumą krapštyti.“

Šiais vadybininkų eros viduramžiais į menininkus žiūrima kaip į bet kurią kitą verslautojų bendrovę: gavote laisvę nekliudomai plėtoti savo kūrybingumą, telktis į kūrybines ir kultūrines industrijas – veikit.

Nors tapau ne tuo, kuo svajojau, tačiau mano širdis pasiliko su tais, kurie pasaulį matuoja ilgaisiais nuotoliais.

Nėra ko panikuoti. Net tie, kas supranta reikalo esmę, aliarmo nekelia. Nieko keisto nei neteisingo nevyksta. Tai sužinojus gyventi taip pat paprasta, kaip ir iki sužinant.

7 iš 10 puslapių, kuriuos kasdien pažiūriu įsijungęs internetą, yra man klaikiai neįdomūs, stulbinančiai neinformatyvūs. Įlendu ten tik dėl to, kad įsitikinčiau, kad pasaulyje reikalai klostosi ne taip, kaip parašoma.

Daugelis aplink mane tiki turį sielą ir gali tai įrodyti pasiremdami autoritetais. Aš irgi noriu tikėti, kad nesu tuščias kevalas, dekartiškas mechaninis gyvulys. Tik mano autoritetai ginčijasi tarpusavyje, paneigia vieni kitus.