Edita Janulevičiūtė yra vertėja, publicistė, Rytų Azijos studijų magistrė
Postringaudami apie kurio nors žodžio interpretacijas ar moterų tualetus, prisipildančius translyčių asmenų, pamirštame kurti teisinės apsaugos sistemą smurto aukoms.
Kinijoje be koronaviruso yra ir kita žmones naikinanti jėga, net smarkiau nei bet kuris gripas.
Žiniasklaida nėra ir negali būti objektyvi tokiu būdu kaip mokslas. Kodėl gi lietuviškoji vengia atvirai rinktis stovyklą?
Kinijoje griaunamos krikščionių bažnyčios, musulmonų minaretai, Tibeto budistų šventyklos.
Paprastai klausiame, ar būtina mokėti mokesčius. Klausiame, ar tie mokesčiai teisingi, ar labai nuskalsime jų nemokėdami.
Nauji metai – naujos viltys. Žadamos kiek didesnės pensijos ir didesnis neapmokestinamas minimumas. Nebus viskas gerai, bet bus šiek tiek geriau.
Tarp krikščionių jau tapo savotišku šablonu neigiamai kalbėti apie kalėdinę prekybą ir vis priminti, kad jau nuo lapkričio blizgučiais išpuoštos vitrinos ir kalėdinės nuolaidos neturi nieko bendra su pačia švente, t. y. Kristaus gimimu.
Dar spalio pabaigoje pasirodė štai tokia informacija: „Statistikos departamento duomenimis, per aštuonis šių metų mėnesius apie išvykimą iš Lietuvos pranešė 35 000 asmenų, t. y. po penkis žmones per valandą, arba 120 žmonių per parą.
Padidink raides, spausdamas ant aA raidžių ikonėlės straipsnio pradžioje. Perskaitei lengviau? Paremk!