Elvyra Kučinskaitė

Pandemijos grėsmės ir įvairiausių nesantaikų laikmečiu tai nuskambėjo kaip tylus, bet atkaklus Dievo ir žmogaus suokalbio ženklas.

Nuostabi dvylikos įsižiūrėjimų kelionė į Dubingius baigiasi. Užveria duris metų ratas.

1941 m. liepą, rugpjūtį ir rugsėjį buvo išžudyti beveik visi Dubingiuose gyvenę žydai. Senoliai tai dar pamena. Kalba taupiai, su širdgėla.

Yra tokia vietelė padubingiuos, kur regimai, girdimai ir užuodžiamai yra įsikūrusi džiaugsmo dvasia. Tai Laimos ir Egidijaus Morkūnų namai.

Miestelio gyvybės židinys ir atgyjantis traukos centras – Šv. Jurgio parapijos bendruomenė, įsikūrusi naujojoje šventovėje.

Apie atgimstančios Dubingių bendruomenės narius Birutę ir Gediminą Cijūnaičius, klestinčios sodybos Orališkiuose šeimininkus.

Pagal profesiją šaltkalvis įrankininkas. Bet ir vienintelis miestelio fotografas, fiksavęs viską, už ko užkliūdavo akis.

Gulia gulia gulia! – smulkutė moteris kviečia hailando mišrūnų bandą. Ateikit, ateikit! Nebijokit, šitie šunys nekanda, tik loja!