Marijampolė gali didžiuotis turinti profesionalų, išskirtinį meno kūrinį – Jūratės Kadusauskaitės-Preikšienės sukurtą instaliaciją „Šviesos bokštai“, kuri ne tik puošia miestą, bet ir savotiškai jį pakelia į aukštesnį lygį.
Mintys po „Kino pavasario“. Apie ką būtų prasminga kalbėti: apie filmus ar apie tai, ką jie atvėrė, pajudino, kuo ir dėl ko sujaudino? Enrikos Striogaitės filmų apžvalga.
Susipažinus su prancūzų kinu jo jau niekad nepamirši ir kažkelintuoju pojūčiu imsi jausti ne tik jo išskirtinumą, vertę, bet ir nuolatinį poreikį.
Atgarsiai iš neseniai per Lietuvą nuvilnijusio Europos šalių kino forumo „Scanorama“. Daugelis režisierių gana garsiai ir aiškiai formulavo pagrindinę mintį: pasaulis apimtas beprotybės.
Artėjant Vėlinių žvakėmis nušvintančiam lapkričiui daugeliui Vėlinių įprasminimas muzikoje siejamas su W. A. Mozarto „Requiem“. Kodėl?
Knyga - mozaikinis Albinos Navickaitės – vienuolės, lituanistės mokytojos, šviesuolės, muziejininkės, kultūrininkės – (auto)portretas ir sudėtingo, dramatiško, bet įstabiom spalvom išsiskleidusio jos gyvenimo eskizas.
Gūdžią rudenišką dieną, kai ji nelabai ir skiriasi nuo vakaro, bene geriausia yra eiti į kiną. Nes ten šilta, saulėta, dinamiška. Nes ten gyvenimas labiau.
Kino festivaliui pasibaigus, natūralu, kad naktimis ima kiek kamuoti košmarai – susipynusios matytų filmų draiskanos, išnirusios nuramdytos emocijos, tiesiog – nuovargis...
Pasidalink su kitais naudodamasis patogiais mygtukais straipsnio pradžioje. Ir nepamiršk paremti!