Anot Rytų tradicijos, moteris, pakeliui į Kalvariją nušluosčiusi Jėzui veidą, vadinosi Berenikė. Kad ir koks būtų jos tikrasis vardas, lotyniškoji tradicija jį pakeitė nauju: Vera icona.
Paėmė kryžių nenoriai: privertė jį.
Ką galvojo Marija, pamačiusi prieš save nuplaktą ir kraujuojantį savo sūnų, kryžiaus naštos slegiamą?
Kiek puikybės, kiek išdidumo sklidinas mūsų įsitikinimas, jog esame pranašesni už kitus, užtikrinti savimi, emancipuoti net nuo Dievo, be kurio puikiausiai galime apsieiti.
Koks sunkus kryžius uždėtas ant mūsų visuomenės pečių: sustojo visiškai viskas, išskyrus užkratą.
Kas žino, kas apie mirties nuosprendį praneš man: gal gydytojas, gal šeimos narys, o gal veriantis infarkto skausmas.
Užuot puolę į depresiją akivaizdoje žmonijos, kuri dažnai mums pasirodo korumpuota, užuot susitaikę su didesniu už mus blogiu ir užsidarę abejingume, išplėskime savo širdį.
Būna momentų gyvenime, kai jaučiamės laimingi, pilni jėgų – viskas atrodo lengva ir šviesu. Tačiau būna ir tokių momentų, kai užklumpa sunkumai, apkartinantys mūsų dienas.