
Mk 16, 9–15 „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją“
Kai pradėjau dirbti su nepilnamečiais nuteistaisiais, be galo norėjau, kad Jėzus būtų Eucharistijoje koplyčioje.
Kai pradėjau dirbti su nepilnamečiais nuteistaisiais, be galo norėjau, kad Jėzus būtų Eucharistijoje koplyčioje.
Kaskart skaitant šią Evangeliją mane persmelkia šiurpas.
Dievo atėjimo ženklas yra ramybė.
Evangelijose gražiausia, kad mokiniai yra tokie, kokie yra: nenuovokūs, smalsūs, netikintys, abejojantys, impulsyvūs, bijantys, net kvailoki
Marija mus moko eiti pirmyn, nesustoti mylėjus, išlaikyti viltį.
Nebijokite – Kristus tikrai prisikėlė! Vos keletą veiksmų dėl Jo meilės ir dvasios akys išvys Viešpatį.
Prisikėlimo rytas: žmonės skuba į bažnyčias, anksti laukia varpų, procesijos, tos išsipildymo minutės. Norisi išgyventi tą pakilų jausmą!
Aš tiesiog einu, kur suprantu, kad privalau eiti. Ir geriau nesvarstyti apie sugebėjimus. Pakanka, kad ten tiesiog įmanoma nueiti.