Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė

Būtų tikra laimė, jeigu žodžiai „katalikas“ ar „krikščionis“ bent jau pamažu nustotų kelti asociacijas su agresyviais tamsuoliais.

Ir toliau vyniosis ir klostysis visokie įvykiai, geresni ir blogesni, o kartais nuostabūs arba siaubingi.

Konstitucijoje nenumatyta Seimo narius rinkti iš Visų Šventųjų litanijos. Numatyta rinkti iš piliečių tarpo.

Mes iš tikrųjų esame labai pavargę ir todėl tokie dirglūs, kad sąžinės neklausantiems politikams taip lengva mus sukurstyti.

Gyvenimas bendruose namuose laimingiausias tada, kai rūpinamės visų, o ne tik savų laime ir gerove.

Bet dar yra ir tiesiog atradimo džiaugsmas: aš galiu suprasti, kaip jaučiasi žmogus vienoje ar kitoje padėtyje, aš randu panašumų tarp jo ir savęs – mes turime šį tą bendro!

Kapas lieka tuščias kaip mūsų bažnyčios, Pasaulio Atpirkimas įeina į mūsų karantinus, durims esant užrakintoms.

Gyvenimas ir literatūra taip susipina, kad jau nė nežinai, kuris eina pirma, kuris kurį pamoko apie tai, kas yra taip svarbu, kad net neapsakoma.