Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė

Aš esu iš tų žmonių, kuriems laisva Lietuva dovanojo viską, visas galimybes ir patogumus, ir sumokėjo už tai kas nors kitas.

Man norisi prisiminti, kad Bažnyčia politikuoja, dalijasi įtaka ir kultūrinius karus kariauja tik tarp kitko.

Aš nežinau, ar senti savaime būtinai laimė – turbūt su kai kuo, kaip su pirmaisiais namais, gali būti ir truputį graudu atsisveikinti.

Aš niekada nesu buvusi ateistė. Aš nežinau, kaip atrodo pasaulis be Dievo. Ir man įdomu sužinoti.

Tai, kas nekelia grėsmės gyvybei ir išlikimui, daug lengviau pasiduoda nusiteikimui, permąstymui, refleksijai.

Pastebiu, jog pokalbiai tarp katalikų labai dažnai sukasi apie baimę ką nors pasakyti. Ir baimę, kad kitas ką nors pasakys.

Jeigu laimę supranti vien kaip sugebėjimą išvengti visokių negerų dalykų, jos niekada ir nepatiri.

Paskutiniame tinklalaidžių ciklo epizode Donatas ir Gabrielė leidžiasi į asmeniškumus.