Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė

Praėjus gruodžio chaosui, visai natūralu giliai atsikvėpti ir su nauju ryžtu imtis įvedinėti gyvenime tvarką.

Meilė nėra nusipelnoma savo savybėmis ar darbais, meilė yra dovanojama veltui, ir tai ji daro stebuklus.

Į prasidedantį sinodinį kelią žvelgiu ir viltingai, ir su baime.

Man atrodo, kad gindami savo teises, LGBT žmonės iš tikrųjų primena apie visus, kurie „nesidemonstruoja“, o kenčia savo kančias slapta.

Vadovautis savo vertybėmis, neslėpti savo pažiūrų ir įsitikinimų – gerai. Kariauti karą – bet kokį, kultūrinį, šventą – visada blogai.

Gal ir į gera išeis su tomis olimpinėmis žaidynėmis, jei guosdamiesi pripažinsime, kad krepšinis nėra taip jau svarbu.

Ar jums nekirba jausmas, kad kažkas tuoj bus, bet vis nėra?

Sustabdytas, suvaržytas laukimas baigiasi. Dabar turime vėl pradėti gyventi ir spręsti, kaip gyvensime.