Knygos autoriai per vieno pastato istoriją pasakoja ne tik SoHo, tačiau ir šio rajono tėvo, kaip jis vadinamas „Fluxus“ bendruomenėje, J. Mačiūno istoriją, jo kovą už savo vizijas istoriją.
Ivano žvilgsnis į Lietuvą – romantiškas, švelnus, idealistinis. Gyvendamas Peterburge ir rašydamas rusų kalba, jis rašo apie Lietuvą su meile ir pagarba.
V. Kutyrkinas jau daugybę metų gyvena tarp Lietuvos ir Sankt Peterburgo, vykdo įvairius kultūrinius projektus, o savo gyvenimo misija įvardija tiltų tarp rusų ir lietuvių tautų statymą.
Dviejų aktorių kuriamas poetinis pasaulis žiūrovą įtraukia į paralelinę tikrovę, kurioje grėsmingą nūdienos retoriką keičia amžinojo sugrįžimo mitas ir nejučia nelieka ribos tarp skirtingų žmonių ir kultūrų.
„Eksperimentavimo dvasia mane lydėjo nuo vaikystės – niekada neįstengdavau susitapatinti su iš anksto nustatytomis taisyklėmis, normomis“, – sako Kaune gyvenantis kompozitorius ir muzikantas R. Eimontas.
Į Vilniaus istoriją žvelgdamas „naivaus vaiko akimis“, D. Pocevičius, tyrinėja 100 konkrečių senienų, nuo kurių nupūtus dulkes atsiveria nežinomi arba pamiršti Vilniaus gyvenimo sluoksniai.
Mums Tibetas reikalingas ir todėl, kad patys kažkada buvome Tibetas – okupuoti, sušaudyti, sugriauti, išduoti, nukankinti, sekami, nutildyti... Sakoma, kad svetimo skausmo nebūna, bet jis ir nėra svetimas...
Aš visiškai pritariu J. Baranovai, teigiančiai, kad kiekviena Jurgos knyga yra vis kitokia. Todėl sunku pasakyti, kuri iš jų brangiausia ar įdomiausia – kiekviena jų savaip įdomi.