Kačerginę pamėgo to meto sostinės inteligentija: rašytojas P. Mašiotas, skulptorius J. Zikaras, architektas V. Landsbergis-Žemkalnis.
Miškingas priemiestis virto rekreaciniu laikinosios sostinės rajonu – sodu mieste.
Nuo XIX a. grafai miestelyje intensyviai kūrė šeimos vasarvietę.
Iki XX a. 4 deš. pradžios Birštone dažniausiai lankydavosi nukentėjusieji nuo Pirmojo pasaulinio karo ir sergantieji sunkiomis ligomis.
Druskininkai gydomąja vietove buvo paskelbti dar 1794 m. specialiuoju Abiejų Tautų Respublikos karaliaus S. A. Poniatovskio dekretu.
Dzūkijos nacionaliniame parke gimė mintis atkurti drevinę bitininkystę, nors daugelis manė, kad šis archajinis verslas jau nunykęs.
Klaipėdietė I. Ungaro – viena iš tų retai sutinkamų delmonų siuvinėjimo meistrių, perėmusi šią tradiciją iš savo prosenelės.
Verba, kaip ir pats meistras, turi tobulėti. O tradicija, esanti kraujyje, turi tęstis. Taip svarsto verbų meistrės Leokadija ir Olia.
Įsivaizduokite, vieną dieną Jus pasiekia tokia žinia –
dėl finansinių sunkumų „Bernardinai.lt“ stabdo savo veiklą.
Darome viską, kad taip neatsitiktų, bet mums reikia Jūsų pagalbos.
Paremkite dabar, kad galėtumėte skaityti „Bernardinai.lt“ ir rytoj.