
Meilė verbai, įaugusi į kraują. Dviejų Vilniaus krašto verbų rišėjų istorijos
Verba, kaip ir pats meistras, turi tobulėti. O tradicija, esanti kraujyje, turi tęstis. Taip svarsto verbų meistrės Leokadija ir Olia.
Verba, kaip ir pats meistras, turi tobulėti. O tradicija, esanti kraujyje, turi tęstis. Taip svarsto verbų meistrės Leokadija ir Olia.
Karo atveju iš šio centro planuota transliuoti radijo ir televizijos programą bei palaikyti vyriausybinį ryšį.
1939 m. rugsėjo 18–19 d. Lenkijos kariuomenė Raudonąją armiją į Vilnių įsileido be didesnių mūšių.
Bastėja neatsitiktinai statyta vykstant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kovoms su Maskva ir švedais.
Druskininkai gydomąja vietove buvo paskelbti dar 1794 m. specialiuoju Abiejų Tautų Respublikos karaliaus S. A. Poniatovskio dekretu.
Dėl savo mastelio, urbanistinės ir politinės reikšmės bažnyčia yra reikšmingiausias tarpukario Lietuvos sakralinės architektūros pavyzdys.
Raudonų plytų pastatai – carinių Kauno tvirtovės laikų palikimas, diktuojantis besikeičiančio rajono išskirtinumą.
Nuo XIX a. grafai miestelyje intensyviai kūrė šeimos vasarvietę.