Gediminas Šulcas

Karo atveju iš šio centro planuota transliuoti radijo ir televizijos programą bei palaikyti vyriausybinį ryšį.

1939 m. rugsėjo 18–19 d. Lenkijos kariuomenė Raudonąją armiją į Vilnių įsileido be didesnių mūšių.

Bastėja neatsitiktinai statyta vykstant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kovoms su Maskva ir švedais.

Dėl savo mastelio, urbanistinės ir politinės reikšmės bažnyčia yra reikšmingiausias tarpukario Lietuvos sakralinės architektūros pavyzdys.

Raudonų plytų pastatai – carinių Kauno tvirtovės laikų palikimas, diktuojantis besikeičiančio rajono išskirtinumą. 

Musulmonų dvasininkas – apie susipynusią tautų istoriją, kartu kovotus mūšius ir religines tradicijas.

„Reikia pakalti ir būti pakalusiam, kad ką nors sukurtum“, – sako kalvis S. Kronis.

Apie prūsiškos Kopgalio tvirtovės istoriją ir transformaciją į lankomiausią šalies muziejų.