Šv. Pranciškaus Asyžiečio trečiojo reguliariojo ordino sesuo bernardinė Jurgita Bartusevičiūtė jau būdama penkiolikos žinojo, kad pašvęs savo gyvenimą ligoniams.
Br. Benediktas Jurčys nuo mažumės buvo pacifistas, o stebuklingas išsigelbėjimas kalnuose galutinai lėmė apsisprendimą padovanoti gyvenimą Dievui ir žmonėms.
Brolis pranciškonas Tomas Žymantas jaunystėje nesielgė kaip pavyzdingas pilietis ir katalikas, tačiau Dievas turėjo savo planą ir šiandien jis dalijasi pašaukimo istorija.
Šv. Klaros sesuo Angelų Marija (Sigita Petkelytė) buvo gyvenimo džiaugsmu trykštanti mergina – vaikščiojo į diskotekas, užsiiminėjo Rytų kovos menais, dainavo dviejuose choruose.
Brolis pranciškonas Paulius Vaineikis iki devyniolikos metų buvo ateistas, tačiau neįprastas įvykis sovietinėje kariuomenėje aukštyn kojomis apvertė jo gyvenimą.
Apsigynusi daktaro disertaciją, s. Pranciška galėjo sėkmingai siekti mokslinės karjeros. Visgi ji pradėjo jausti dvasinę tuštumą, o ankstesni pomėgiai – kultūrinis gyvenimas, teatras – prarado savo skonį.
Italas pranciškonas Carlo Bertagnin yra visų galų meistras – ikonografas, scenografas, puikus kulinaras, dar turintis ir išlavintą muzikinę klausą bei mokantis tvarkyti vienuolyno finansus.
Nors paauglystėje svajojo apie mažiausiai penkis vaikus ir ramų šeimos gyvenimą vienkiemyje, šiandien br. Evaldą supa šimtai žmonių.