Gražina Dapšauskytė FPS
Kiek kartų pasitikime savo jėgomis, o liekame nusivylę. Kiti lieka dažnai mumis nusivylę, nes nesugebėjome išpildyti jų troškimų, lūkesčių.
Kada mes sakome: „Gera mums čia būti“ ir norėtume pasistatyti palapines?
Vakare galiu klausti: kas man Jėzus buvo šiandien? Kuo aš jį laikiau?
Stebina, kad Jėzus neatsako į moters prašymą, nors kitais kartais atsiliepia į vargšų šauksmą.
Matydamas vėjo smarkumą, nusigąsta ir ima skęsti. Ima skęsti, nes dėmesį nukreipė nuo Jėzaus, nuo tikslo.
Bažnyčioje galiu susitikti įvairių žmonių, kurie yra pavargę, ligoti, išsiilgę Dievo žodžio, stokojantys vilties... Aš esu viena iš jų.
Kiek žmogus pluša dėl žemiškojo maisto! Negi visa tai vien tam, kad palaikytume gyvybę ir vėl galėtume plušėti dėl maisto?