11 min
Laiškai iš kaimo. Koks turtingas ir malonus nejauno baravyko kvapas
Baltagrybis, baltagalvis, rudkepuris, trakinis... Gražūs tikrinio baravyko vardai.
Henrikas Gudavičius
Gimė 1943 m. Kelmės r. Kalniškių kaime. 1965 m. baigė Agronomijos fakultetą Lietuvos žemės ūkio akademijoje. Bet agronomo darbo kolūkyje vengė, dirbo kartu su miškininkais, geologais, bendradarbiavo laikraščių ir žurnalų redakcijose. Nuo 1990 m. iki 2017 m. dirbo Dzūkijos nacionaliniame parke, Gamtos paveldo skyriuje. Dabar yra šio Parko Savanoris. Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos (2018 m.) laureatas.
10 min
Laiškai iš kaimo. Šiaurinis apolonas – pievoje prie Krūčiaus
Aš sakau, kad irgi galėčiau pasidžiaugti, jei žinočiau, koks to drugio vardas. Taigi apolonas!
14 min
Laiškai iš kaimo. Kaip nurimsta vasaros tėkmė
Ypatinga būdavo ir vakarų ramybė prie Cedroniškės miško, sėdint ant suolelio prie namo, laukiant lietaus ir klausantis tolimo griaustinio.
9 min
Laiškai iš kaimo. Ir vėl mus apsupo dideli kontrastai
Žemė yra gyva, ir viskas, kas iš jos atsiranda, taip pat yra gyvas. Todėl ir nusipelno pagarbos.
10 min
Laiškai iš kaimo. Balandžio keistenybės: kas pavogė vandenį?
Ir vis dėlto šio pavasario gamta mums nelabai palanki. Blindės žydėjo, o nedūzgė aplink jas bitės, nes visą tą laiką lijo arba dulksnojo.
10 min
Laiškai iš kaimo. Pavasaris: žydinti ledlelija ir migruojančios pempės
Pempės! Spėju pamatyti tą ypatingą baltumą ir visiems tilvikiniams būdingas griežtas silueto formas.
13 min
Laiškai iš kaimo. Rūstus ir permainingas vasaris
Anksti rytą kleketuoja ir juodosios meletos. Ir genys daužo snapu sausą pušies šaką. Ir zylės cylena, ir bukučiai pavasariškai švilpia.
10 min
Laiškai iš kaimo. Būk ten, kur esi kviečiamas
Gamtos ženklus stebinčiam žmogui geriausia pasijusti ne kokiu demiurgu ar gelbėtoju, o kaliause. Jei būsi tykus ir neskubantis, suprasi.