11 min
Laiškai iš kaimo. Mieganti šaka beržo pliauskoje
Malkos – ne tiktai šiluma. Kai daug skaldai, pamatai tokių pliauskų, kurios gali pasitarnauti kuriant naujas metaforas.
Henrikas Gudavičius
Gimė 1943 m. Kelmės r. Kalniškių kaime. 1965 m. baigė Agronomijos fakultetą Lietuvos žemės ūkio akademijoje. Bet agronomo darbo kolūkyje vengė, dirbo kartu su miškininkais, geologais, bendradarbiavo laikraščių ir žurnalų redakcijose. Nuo 1990 m. iki 2017 m. dirbo Dzūkijos nacionaliniame parke, Gamtos paveldo skyriuje. Dabar yra šio Parko Savanoris. Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos (2018 m.) laureatas.
12 min
Laiškai iš kaimo. Ir vėlų rudenį laukiniai žvėrys geidžia laisvės
Pirmoji šalna šį rudenį buvo labai anksti, rugsėjo penktąją. Nebestebina tokios menkos, nors ir neprognozuojamos, anomalijos.
11 min
Laiškai iš kaimo. Dar žalsvuoja pelynai Aušrinės viensėdyje
Aplink vis dar žydintį baltąjį barkūną plasnoja citrinukai, o tamsuojančių pavėsinės stulpų link lekia daug raudonų boružių.
6 min
Upelis, kurio vardą kasdien kartojame
Einu prie Lietavos, sustoju ant liepto. Žiūriu į pilkas Perelozų pirkias, staiga – fit fit fit... ataidi skambus nedažnai girdimas balsas.
16 min
Laiškai iš kaimo. Kai atsiranda vėjas, neturintis krypties…
Barsukas – tvarkingas ir naudingas žvėris, nors kartais ir nusiskundžiama, kad jų per daug jau priviso.
11 min
Laiškai iš kaimo. Koks turtingas ir malonus nejauno baravyko kvapas
Baltagrybis, baltagalvis, rudkepuris, trakinis... Gražūs tikrinio baravyko vardai.
10 min
Laiškai iš kaimo. Šiaurinis apolonas – pievoje prie Krūčiaus
Aš sakau, kad irgi galėčiau pasidžiaugti, jei žinočiau, koks to drugio vardas. Taigi apolonas!
14 min
Laiškai iš kaimo. Kaip nurimsta vasaros tėkmė
Ypatinga būdavo ir vakarų ramybė prie Cedroniškės miško, sėdint ant suolelio prie namo, laukiant lietaus ir klausantis tolimo griaustinio.