13 min
Laiškai iš kaimo. Rūstus ir permainingas vasaris
Anksti rytą kleketuoja ir juodosios meletos. Ir genys daužo snapu sausą pušies šaką. Ir zylės cylena, ir bukučiai pavasariškai švilpia.
Henrikas Gudavičius
Gimė 1943 m. Kelmės r. Kalniškių kaime. 1965 m. baigė Agronomijos fakultetą Lietuvos žemės ūkio akademijoje. Bet agronomo darbo kolūkyje vengė, dirbo kartu su miškininkais, geologais, bendradarbiavo laikraščių ir žurnalų redakcijose. Nuo 1990 m. iki 2017 m. dirbo Dzūkijos nacionaliniame parke, Gamtos paveldo skyriuje. Dabar yra šio Parko Savanoris. Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos (2018 m.) laureatas.
10 min
Laiškai iš kaimo. Būk ten, kur esi kviečiamas
Gamtos ženklus stebinčiam žmogui geriausia pasijusti ne kokiu demiurgu ar gelbėtoju, o kaliause. Jei būsi tykus ir neskubantis, suprasi.
9 min
Laiškai iš kaimo. Ar bebrai sugrąžins mums buvusį Lietuvos kraštovaizdį?
Gerame miške turėtų būti kuo daugiau visokių pakraščių. Tai žino ir pažangesni miškininkai, ir darbštesni bebrai.
9 min
Laiškai iš kaimo. „Ar statysime traktorių ant pjedestalo?“
Tai gal kiekvienas sunkiai pradėtas ir sėkmingai baigtas darbas yra paminklas? Ir nebereikia tokioje vietoje jokio gelžbetoninio monumento.
10 min
Laiškai iš kaimo. Rudenį savo laimę taip pat matuosime džiugais
Prie Krūčiaus pražydo gebenė lipikė. Šventiška diena.
10 min
Laiškai iš kaimo. Tegul stiprėja ir klesti visi, kas netingi
Baravykai pirmiausia pradėjo dygti ūksminguose šlaituose po lazdynų krūmais, paskui išėjo ir į sausų pušynų drūtumėles.
13 min
Laiškai iš kaimo. „Su savo gentainiais rupūžės niekada nekonfliktuoja“…
Rupūžė – nuostabiai ramiai tūnanti tylenė – visada kuo rimčiausiai spoksanti ir kas jai reikalinga stebinti.
10 min
Laiškai iš kaimo. Še tau, boba, Devintinės!
Išdžiuvo ir Meškos šikna, šalia Marcinkonių, bet miestiečius ji žavi savo spalvomis, garsais ir svaiginamai migdančiu gailių kvapu.