
Laiškai iš kaimo. Čia stovėjo batsiuvio pirkaitė
Žiema. Jau paskutinį lapkričio dešimtadienį pratinomės prie dešimties laipsnių šalčio.
Gimė 1943 m. Kelmės r. Kalniškių kaime. 1965 m. baigė Agronomijos fakultetą Lietuvos žemės ūkio akademijoje. Bet agronomo darbo kolūkyje vengė, dirbo kartu su miškininkais, geologais, bendradarbiavo laikraščių ir žurnalų redakcijose. Nuo 1990 m. iki 2017 m. dirbo Dzūkijos nacionaliniame parke, Gamtos paveldo skyriuje. Dabar yra šio Parko Savanoris. Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos (2018 m.) laureatas.
Žiema. Jau paskutinį lapkričio dešimtadienį pratinomės prie dešimties laipsnių šalčio.
Labai ryškus vieno barsuko pėdsakas ant lieptelio per Krūčių, – gražiai atspausti priekinių letenų nagai ant šlapio, sukietėjusio sniego.
Taip ir praeina kalendoriniai bobų vasaros terminai, priartėja lapų kritimo metas, paskui teks laukti lapkričio vėtrų ir priešžiemio.
Prieš savaitę tankiame didžiųjų sprigių sąžalyne suradau nepaprastai gražų ir didelį mažojo sfinkso vikšrą.
Ant lango stiklo aptikau tupintį nepaprastai grakštų žiogą. Iš karto supratau: tokį žiogų šeimos vabzdį regiu pirmą kartą.
Greitai plinta ir tie nepageidaujami raukšlėtalapiai erškėčiai, ir labai žalios žiemės. Teks dar nemažai padirbėti.
Ne kasmet pečialinda peri du kartus. Paklausykim, kokia paprasta jos giesmė: cilp calp, cilp calp...
Didysis pavasarinis augalų vešėjimas šiemet nedaug vėluoja.