Jonas Ruškus

Pagalba šeimai netapo realybe, pagalba negalią turinčiam žmogui išlieka šeimos reikalas.

2019 m. Lietuvoje nuvilnijęs vadinamasis Žiežmarių skandalas dėl grupinio gyvenimo namų statybų miestelyje atskleidė sisteminę žmogaus teisių problematiką. 

Prieš penkerius metus Lietuvoje pradėtas globos įstaigų pertvarkos projektas esminio lūžio neatnešė – negalią turintys žmonės ir toliau diskriminuojami neįgalumo pagrindu.

Gabieji vaikai yra puikių akademinių rezultatų produktai, o daugelis kitų vaikų tampa natūraliu socialinės atskirties produktu dėl skurdesnių socialinių-ekonominių pagrindų ar negalių. 

Terminai yra istoriškai nulemtos realybės ir kolektyvinės sąmonės atspindys.

Negalią turinčių žmonių statusas ir vaidmuo visuomenėje yra tikrasis visuomenės pažangos bei darnos požymis ir veiksnys, nesvarbu, kokia negalia – judėjimo, klausos, regos, intelekto, psichosocialinė ar lėtinė liga bebūtų.

LR Seimo planai vėl nuvilia: užuot kloję įstatyminius pamatus demokratiškai, žmogaus orumą ir jo teises gerbiančiai Lietuvai kurti, rengiasi įtvirtinti atgyvenusias, antidemokratines prievartos prieš žmogų formas.

2015 metais galų gale buvo patvirtinta dar 2013-iaisiais parengta Geros mokyklos koncepcija.