Kun. Julius Sasnauskas, OFM

Juliaus Sasnausko kalba Laisvės gynėjų dienos 30-mečio minėjime ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje.

Ikonoje liepsnojančią Jėzaus Širdį įkypai kerta strėlytė, paleista iš nematomo lanko. Laša švenčiausias kraujas.

Kad vaizdas lietuviškas, abejonių nėra – nuo sienos žiūri skarota Žemaitė.

Nostalgiška ir pamokslaujančio pranciškono figūra. Pridėjęs ranką prie širdies, grakščiai atmesta koja. Lyg iš barokinės šventųjų galerijos.

Mes sakome „Sibiras“, kietai ir žudančiai, o daiktavardis juk iš tiesų moteriškosios giminės – „Sibir’“. Minkštas, švelnus žodis.

Kuičiausi stalčiuose tarp praėjusio amžiaus popierių, ir išniro tas žalsvas banknotas. Gal kada slėptas juodai dienai.

Paprasta sriubos lėkštė, paduota išalkusiam, muša ir toliau muš visus artimo meilės rekordus.

Šv. Edmundas amžinos skaistybės įžadą davė dvylikos metų, priešais Mergelės Marijos statulą vienoje iš Oksfordo bažnyčių.