„Kad ubagai po šiai dienai renkasi bažnyčias – logiška. Bet ir labai gražu, palaiminga. Tarsi patvirtinimas, jog čia gyvena geros širdies žmonės“, – „Šiaurės Atėnuose“ rašo kun. J. Sasnauskas.
„Karai, okupacijos, persekiojimai vieną dieną virsta tiltu į laisvę, naujo gyvenimo prielaida. Mums žinant ar nežinant to“, – rašo kun. Julius Sasnauskas.
„Ana sistema mėgo linksminti žmones. Cirkais, humoro vakarais, geromis kino komedijomis, – rašo kun. J. Sasnauskas. – O ilgainiui komedija ir cirku imdavai laikyti visą tarybinę tikrovę.“
Apie pirmąją 1860–1861 metais A. Korzono darytą Šv. Onos bažnyčios nuotrauką ir pirmąjį lietuvišką fotomontažą su pradanginta Bernardinų bažnyčia.
Pranciškonas nebūtų pranciškonas, jeigu pasakodamas net pačius rimčiausius dalykus nešyptelėtų ir šelmiškai nepamerktų akies.
„Nemėgstu maldų prie stalo per visokius iškilmingus kviestinius pobūvius, dideles šventes. Dangaus pagalba ir globa, evangeliniu džiaugsmu ten retai kada kvepia.“
„Dabar tarp kitų kalėdinių triukų – ir šis senas autobuso bilietas. Niekam jo nereikėjo ir nereikės. Nežinia kiek metų išbuvo Naujojo Testamento knygelėje tarp visokių niekniekių.“
Kalėdų labiausiai reikia seneliams. Jie adoruoja naujagimį ir traukia į save jo šventus syvus. Atgyja, atjaunėja. Švyti nuo prisiminimų.