Jūratė Čerškutė

Kaip kritikų ir rašytojų santykius keičia dabartis, kaip veikia premijos ir savireprezentacijos socialiniuose tinkluose.

Pasak Mariaus Buroko, rašytojas turi rašyti. Ne privalo, o turi. Liudyti, jei gali, klausytis, stebėti, rinkti medžiagą.

Šiemet J. Tumasonytė debiutavo su pirmuoju romanu „Remontas“.

Negalėjimas skaityti, kaip ir apskritai susikaupti, pirmosiomis naujosios realybės dienomis tvėrėsi iš daugybės dedamųjų.

Negalėjimas skaityti, kaip ir apskritai susikaupti, pirmosiomis naujosios realybės dienomis tvėrėsi iš daugybės dedamųjų.

„Manau, mano kūryba atspindi mūsų kartos baimes – klimato kaita, vis didėjanti socialinė atskirtis, ekologinės katastrofos ir visus apė­musi neviltis, letargija, jausmas, kad nieko negali pakeisti.“

Mėginant apibūdinti Aškinytės kūrybą, pirmiausia iškylantys žodžiai yra šie: kitoniška, netradicinė, nelietuviška, abstrakti ir abstrahuojanti, paradoksali ir ironiška. 

Jeigu nebūčiau įsipareigojusi dalyvauti šio romano pristatyme 2016 m. Vilniaus knygų mugėje, veikiausiai būčiau jį ramiai palikusi.