
„Pasauly dar ne to buvo nutikę, bet literatūra nesibaigė.“ Pokalbis su poetu M. Buroku
Pasak Mariaus Buroko, rašytojas turi rašyti. Ne privalo, o turi. Liudyti, jei gali, klausytis, stebėti, rinkti medžiagą.
Pasak Mariaus Buroko, rašytojas turi rašyti. Ne privalo, o turi. Liudyti, jei gali, klausytis, stebėti, rinkti medžiagą.
Šiemet J. Tumasonytė debiutavo su pirmuoju romanu „Remontas“.
Negalėjimas skaityti, kaip ir apskritai susikaupti, pirmosiomis naujosios realybės dienomis tvėrėsi iš daugybės dedamųjų.
Negalėjimas skaityti, kaip ir apskritai susikaupti, pirmosiomis naujosios realybės dienomis tvėrėsi iš daugybės dedamųjų.
„Manau, mano kūryba atspindi mūsų kartos baimes – klimato kaita, vis didėjanti socialinė atskirtis, ekologinės katastrofos ir visus apėmusi neviltis, letargija, jausmas, kad nieko negali pakeisti.“
Mėginant apibūdinti Aškinytės kūrybą, pirmiausia iškylantys žodžiai yra šie: kitoniška, netradicinė, nelietuviška, abstrakti ir abstrahuojanti, paradoksali ir ironiška.
Jeigu nebūčiau įsipareigojusi dalyvauti šio romano pristatyme 2016 m. Vilniaus knygų mugėje, veikiausiai būčiau jį ramiai palikusi.
Literatūros kritikė dr. Jūratė Čerškutė LRT Klasikos laidoje „Ryto allegro“ apžvelgia du romanus – Undinės Radzevičiūtės „180“ ir Andriaus Tapino „Maro diena“.