Jūratė Micevičiūtė

Marija Magdalietė iš „isapóstolos" („lygi apaštalams“) tapo „atgailautoja“ ir tokia liko iki pat 1969 m.

Šv. Toribijaus palaikus saugantis vienuolynas - viena iš keturių pasaulio vietų, kur jau penkis šimtus metų galima pereiti Atleidimo duris.

Kodėl Dievas tyli didžiųjų žmonijos tragedijų metu? Apie tai mums šiandien prabyla žydų kilmės olandė, 1943 m. nužudyta Aušvice.

Tarptautinės reikšmės kultūros renginiais paskelbtos net dvidešimties Ispanijos miestų Didžiosios savaitės, tačiau kiekvienam ispanui, žinoma, brangiausios ir gražiausios jo gimtajame miestelyje rengiamos eisenos.

„Mūsų dienomis, kai išgyvenama visuotinės tamsos ir Apokalipsės patirtis, ši knyga ypač aktuali“ – teigia vertėja Jūratė Micevičiūtė.

Sunku prisiminti, kada ankstesniais laikais tiek žmonių vienu balsu skundėsi tamsa, apgaubusia juos dėl įvairių priežasčių: 

Dar keisčiau, kad garsieji ispanų mistikai šv. Jėzaus Teresė ir šv. Kryžiaus Jonas pasisėmė tiek įkvėpimo iš šios klaidos – Marijos Magdalietės kaip atgailaujančios paleistuvės paveikslo.

Prieš savaitę Bernardinai.lt skaitytojams pateikėme pirmąją ištrauką iš būsimos knygos, o dabar kviečiame pasinerti į dar vieną knygos paskojimą.