Jūratė Sprindytė

Literatūrai J. Mikelinskas tarnavo gyvybingai ir dieviškai ilgai – apie penkiasdešimt metų.

Knygos, kurių pasakojimai neturi bendriniu tampančio katastrofizmo bruožų, o siekia valstybės ar asmens išsipildymo.

V. Daujotytė savo knyga patvirtina, kad kraštovaizdžio poetika galima dalyvavimu, įsibuvimu, sutaptimi, o ne aprašymu.

Suprantu, kodėl S. Šaltenis sovietmečiu nerašė romanų. Tai buvo labiausiai ideologiškai indoktrinuotas ir cenzorių prižiūrimas žanras.

Rašytojas Ramūnas Klimas šių metų liepos 22 d. būtų šventęs 70-metį. Priklausęs „tyliojo modernizmo“ rašytojų kartai (intelektualiųjų kūrėjų mažumos flangui) savo nestandartiniu pasakojimu lietuvių prozai suteikė nemenką postūmį atsinaujinti.