Jurgita Jačėnaitė

Kančios ir ašaros – juk tai irgi gyvenimas. („Nusikaltimas ir bausmė“)

Išmintis apie būtį žmogaus, nuolat dirbančio su medžiu ir jame ieškančio kūrybos prasmės.

„Esu sužavėtas šio teatro kūrybine trupe, kuri padovanojo gražių jausmų“, – teigė G. Jarzyna.

Socialinės atskirties barjerus griaunančios premjeros.

„Kuo beprasmiškesnis tampa pasaulis, tuo daugiau iš teatro norisi turinio“, – teigia režisierius V. Gurfinkelis.

Išradingoje sakralinio meno eksponatų ir žodinių pasakojimų sampynomis parodoje pagerbiamas šv. Dominykas ir šv. Hiacintas.

„Ponai mieli, kas nenorėtų gyventi pasaulyje, kuriame visi laimingi? Kuriame nėra nei ligų, nei senatvės, nei kančių?“ – svarsto G. Varnas.

Prisiminimais dalijasi Lietuvos valstybės veikėja, filologė, žurnalistė dr. Halina Kobeckaitė.