„Visi suaugę žmonės turi dirbti“, – aiškinu savo mažajai dukrai, pasakodama, kur kiekvieną rytą išskubu ir kodėl. Pasakoju, kad suaugusieji dirba vieni, kad negali ten plepėti, žaisti, daryti, ką kada panorėję... Tada susimąstau: ar tikrai viskas taip?
„Bernardinai.lt“ skaitytojams – pirmasis bandymas pasižvalgyti po vaikiškas knygas. Nesistengsime tik pranešti apie knygas. Nesistengsime ir tik kritikuoti...
Nors dar tik rugsėjo pradžia, rudeniškai vėsūs rytai, vis anksčiau temstantys vakarai, geltonuojantys ir raudonuojantys medžių lapai, ant galvų krentantys kaštonai mums byloja – vasara baigėsi...
Siūlome trumpą pažintį su Milorado Pavičiaus gyvenimu, kūryba ir neįtikėtinu pasauliu, parengtą pagal 2006 m. autoriaus interviu ukrainiečių žurnalui „Sumbur“.
Mūsų šeima per metus bent keletą kartų iš pažįstamų ar giminių sulaukia pasiūlymo paimti televizorių. Matyt, daugiausia iš gailesčio. Nes kai žmonėms pasakai, kad nežiūri TV ir neturi televizoriaus, paprastai sulauki visiškai prieštaringų nuomonių...
Niekas pasaulyje jums tiksliai nepasakys, ar kokie nors gyvūnai sapnuoja. Tačiau tai, kad, pavyzdžiui, katės ir šunys miega labai panašiais ciklais, kaip ir žmonės, daroma prielaida, jog jie taip pat sapnuoja.
Darželyje dirbu tiek, kiek egzistuoja mūsų darželis – 40 metų. Pradėjau dirbti baigusi vidurinę mokyklą ir penkis metus padirbusi kaimo aštuonmetėje mokykloje.
Nedaug tėvų rinkdami žaislą vaikui daro tai taip pat kritikšai ir dėmesingai, kaip, tarkim, pirkdami knygą ar rūbus.
Įsivaizduokite, vieną dieną Jus pasiekia tokia žinia –
dėl finansinių sunkumų „Bernardinai.lt“ stabdo savo veiklą.
Darome viską, kad taip neatsitiktų, bet mums reikia Jūsų pagalbos.
Paremkite dabar, kad galėtumėte skaityti „Bernardinai.lt“ ir rytoj.