
Pikto banalumas
Tas žmogus, tas judėjimas, ta valstybė gali būti gera, geriausia, sava, bet kažkuriuo momentu jie gali būti įsipykę – iš esmės geri, tačiau, kai kėlė kumštį, petardą ar ginklą, jie gyveno piktu.
Justinas Dementavičius yra politikos mokslų daktaras, VU TSPMI docentas. Domisi idėjų istorija, lietuviškosios politinės minties tradicija ir intelektualine istorija.
Tas žmogus, tas judėjimas, ta valstybė gali būti gera, geriausia, sava, bet kažkuriuo momentu jie gali būti įsipykę – iš esmės geri, tačiau, kai kėlė kumštį, petardą ar ginklą, jie gyveno piktu.
Kas bendro tarp Kazio Griniaus idealų ir dabartinės valdančiosios partijos veiksmų Konstitucijos atžvilgiu?
Jie per daug nori būti judintojais, šaškių žaidėjais žaidime, kuriame pasisavinus visą tiesą yra tik baltieji (mes, tiesa) ir juodieji (ne-mes, ne-tiesa).
Didžiausia viešai pristatyto projekto bėda, kad jis Lietuvai ne padeda, bet jau dabar kenkia ardydamas mažumų pasitikėjimą valstybe.
Pastaruosius Lietuvos politikos mėnesius būtina įsidėmėti, nes jie kaip reta atskleidžia galimybes naikinti demokratiją jos pačios vardu ir priemonėmis.
Valstybės nesukiši į vieną šventinį lozungą ar tris vizijas (kurios iš tiesų yra keturios, bet kas gi sugalvojo, kad du plius du turi būti keturi?). Lietuvos yra daug, per daug.
Kaip ir visur, taip ir pas mus Lietuvoje, kraštutinis nacionalizmas ir populizmas yra radęs taip pat šiokių tokių atbalsių, kurie gviešiasi privatizuoti Lietuvos meilę tik sau.