Kard. Joseph Ratzinger

Jei išbraukiame kontempliaciją iš atostogų programos, net ir šis laisvas laikas bus vis tiek nelaisvas; prarasto gyvenimo paieškos tikrai neatneš sėkmės. 

„Laukiu mirusiųjų prisikėlimo ir būsimo amžinojo gyvenimo“ tariame per kiekvieno sekmadienio liturgiją kalbėdami Didįjį tikėjimo išpažinimą. Tačiau ar iš tikro laukiame?

Esminis žmogaus egzistencijos klausimas, pagrįstai iškylantis į pirmą vietą ir šiandieniuose teologiniuose debatuose: kaip žmogus tampa išganytas? Kaip jis tampa teisus?

Dalijamės ištrauka iš naujausios „Aidų“ leidyklos ir „Bernardinai.lt“ išleisto Josepho Ratzingerio knygos „Pradžioje Dievas sukūrė. Keturi pamokslai apie sukūrimą ir nuopolį“.

Galima klausti, ar tai įmanoma: tik pačios apšvietos kultūros normomis bei turiniais apibrėžti Europos tapatybę?

Pirmosiomis gruodžio dienomis beveik kiekvienas mūsų sutiksime gatvėse jį, Kalėdų Senelį, apsirengusį daugmaž kaip vyskupas ir būtinai su ilga balta barzda.

Išryškėja Jėzaus siuntimo visuotinumas: jis susijęs ne vien su ribotu išrinktųjų būriu, to tikslas – kosmosas, visas pasaulis. Per mokinius ir jų siuntimą pasaulis turi būti išplėštas iš susvetimėjimo, vėl atrasti vienybę su Dievu.

Mokiniai neabejotinai kalbėjo apie Jėzaus sugrįžimą, tačiau pirmiausia liudijo, kad Jis gyvas dabar, kad yra pats Gyvenimas, kurio dėka ir mes tampame gyvi (Jn 14, 19). Bet kaip tai įmanoma? Kur mes Jį surandame?