Karolina Šiaulytė

Kas paskatina žmones rinktis savanorystės kelią? Savanorystės populiarumas? Nuoširdus noras padėti kitam?

2019 m. gegužės 25 d. vyko metinė Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ konferencija, skirta „Carito“ 30-ečiui paminėti.

Mes dažnai gailimės senų žmonių, nors juk toli gražu ne kiekvienam pasiseka sulaukti garbaus amžiaus. Senatvė – tai apdovanojimas, kurį ne kiekvienam pasiseka gauti.

Tikro, į dėkingumą savo Kūrėjui vedančio džiaugsmo patirtį kasdienybėje įmanomą daro ne tik malda, tačiau ir teisingas santykis su kitu bei su savimi pačiu.

Susidaro įspūdis, kad žmogaus vertės rodikliu yra tapęs pripažinimas, kuris šiandien yra susijęs nebūtinai su tuo, ką darai ir kaip darai, bet galbūt labiausiai su tuo, kaip sugebi save pateikti.

Jei suprantame, kad paklusti širdies balsui – tai leistis būti laimingam, kodėl taip dažnai tą balsą slopiname, o kartais gyvename taip, lyg jis nė neegzistuotų?

Taip, aš labai myliu vaikus. Taip, turiu patirties, augu didelėje šeimoje. Taip, labai noriu čia savanoriauti. Taip, galėčiau skirti dieną, jei reikėtų ir dvi. Entuziastingai kalbėjau prieš įsitraukdama į „Vilties angelo“, globojančio sunkiomis sąlygomis gyvenančius vaikus, savanorystę.