Kazys Saja

Iš prisiminimų apie bendravimą su Algimantu Čekuoliu.

Įpusėjęs savo devyniasdešimtmetį aš pasvaliečių dėka grįžtu iš kur atėjęs.

Švęsdami Vasario 16-ąją, o netrukus – ir Kovo 11-ąją prisimenam lemtingus tautos vingius, akmenuotus, pavojingus skardžius ir priešų tankus.

Savo laimei ar nelaimei, mes nuo amžių glaudėmės prie Neries ir Nemuno, tos upės, dvi svarbiausios arterijos maitino sėslaus lietuvių širdį.