Kęstutis K. Girnius

Besąlyginis žodžio laisvės gynimas man visada buvo patrauklus, jo žavesys net didėja, augant virtualios policijos ir kitų draudėjų gretoms.

Perskaičius Alvydo Jokubaičio „Politinis idiotas: Apie neišvengiamą politikos kvailybę“, neliko aišku, ko autorius siekia. Knyga lyg ir apie viską, bet ir apie nieką.

Žodžio laisvė galioja ir Noreikos gerbėjams. Jie gali vaikštinėti Vilniaus gatvėmis, ant krūtinės ir nugaros prisisegę plakatus, skelbiančius, kad „Noreika yra didvyris“.

Lietuvių savivalda dirbo nacių priežiūroje, tad neišvengiamai kolaboravo. Vieni pareigūnai tai darė nenoriai, kiti uoliai.

Interesai, didele dalimi ūkiniai, vienija ES šalis ir laiduoja tolesnį jos egzistavimą, interesai, ne vertybės, yra pagrindiniai šiandienės Europos ir ES klijai. 

Tauta klestės tik tol, kol jos nariai ją mylės ir jai įsipareigos. Bet kaip pažymi Juozas Girnius, meilė nėra nei įrodoma, nei įsakoma.

Neleistina dėl kultūrinių jų pasiekimų mėginti nuslėpti menamą Sondeckio ir Banionio bend­radarbiavimą, traktuoti juos skirtingai negu eilinius į sąrašą patekusius mirtinguosius.