Kristina Zamarytė – Sakavičienė

Valstybės įsikišimas į šią subtilią sistemą turi būti ypač atsargus. Jei nėra tikrai svarios priežasties, negalima šiurkščiai nutraukti sudėtingo šeimos gydymosi proceso.

Pamatinį vaiko saugumą gali užtikrinti tiktai tėvai. O jei tėvai nepajėgūs (paprastai dėl alkoholizmo ar narkomanijos), jokios tarnybos to nepadarys – atimtas vaikas nesijaus iš esmės saugus.

Atrodo, baimė ir neviltis sukaustė Lietuvą, besiruošiančią svarstyti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimų projektą.

Proporcingumo principo įsisąmoninimo trūksta visoje vaiko teisių apsaugos sistemoje – nuo viršaus iki apačios.

Derėtų palaukti naujos viso Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcijos, kuri sistemingai ir iš esmės spręstų vaiko teisių apsaugos problemas.

Artėjant Prezidentės vetuoto Pagalbinio apvaisinimo įstatymo svarstymui Seime, žiniasklaidoje vėl agituojama už tai, kad būtų įteisintas „perteklinių“ embrionų kūrimas ir jų šaldymas.

Laikas – brangus dalykas. Prabėga ir negrįžta. Todėl paprastai siekiame kuo prasmingiau ar bent kuo veiksmingiau jį išnaudoti. Kartais tenka skubėti, o kartais – palaukti tinkamos progos.