Kun. Algirdas Akelaitis

Pirmąjį tikrą pokalbį, kuriame į vieno žmogaus kreipimąsi kitas žmogus atsiliepia tardamas žodžius, randame tik Pradžios knygos 14 skyriuje.

Dievo tylėjimą yra išgyvenęs kiekvienas, kuris kada nors bandė melstis.

Žmogui užduotas klausimas: „Kur esi?“ drauge atskleidžia ir Dievo įsipareigojimą klausytis, išgirsti.

Labai reikšminga, kad pirmasis žmogaus pokalbis Šventajame Rašte yra ne su Dievu.

Liturginėje kalboje prigijusi forma „vardan“ nepakankamai tiksliai išreiškia biblinę frazės reikšmę.

Krikščionija pripažįsta, kad velnias yra konkretus asmuo, kuri į mūsų aplinką ir mus pačius įžengti turi tiek laisvės, kiek jos suteikiame.

Bažnyčioje ir vėl diskutuojama dėl šeštojo „Tėve mūsų“ maldos kreipinio „ir neleisk mūsų gundyti“.

Ar tik nebus taip, kad dalykai išsakyti straipsnyje taps simptomų gydymu? Kur kas svarbiau (manau, Alma tyčia ironiškai apie tai tyli) klausti, kodėl žmonės nenori melstis kartu.