
Sutrikęs šaukiuosi Viešpaties: „Viešpatie, gelbėk mane!“
Šios gavėnios pradžioje girdžiu Viešpaties balsą: „Tu perplauksi šią jūrą, o aš lauksiu tavęs kitame krante.“
Michelis de Meulenaer yra Tiberiados bendruomenės vienuolis nuo 1998 m. Teologijos išsilavinimą gavęs Paryžiaus Jėzuitų teologijos fakultete „Centre Sèvres“, 2003–2016 m. gyvenęs Lietuvoje, dirbo jaunimo evangelizacijoje. 2010–2015 m. bendradarbiavo kuriant „Magnificat“ leidinį Lietuvoje ir buvo atsakingas už kasdienų meditacijų parinkimą. 2014 m. vienuoliui suteikti kunigystės šventimai, šiuo metu dirba Tiberiados bendruomenės generalinio vyresniojo patarėju. Apie Tiberiados bendruomenę rasite informacijos čia: http://www.tiberiade.lt/
Šios gavėnios pradžioje girdžiu Viešpaties balsą: „Tu perplauksi šią jūrą, o aš lauksiu tavęs kitame krante.“
Kaip ramiai pripažinti, kad kitas žmogus yra teisus, ir dėl to nepajusti vidinio žlugimo?
Tai, ką darėme savaitę, tikriausiai nepakeis karo ir skausmo situacijos. Tačiau nieko nedarydami nebūtume padarę daugiau!
Didįjį ketvirtadienį atsiskleidžia tikroji Jėzaus dievystė – nusižeminimas ir žinia, kad kiekvienas iš mūsų esame mylimi.
Jeigu palydėtojas apsiribos bendruomeniškumo kūrimu ir lyderyste, galimas daiktas, kad jis perduos tik save, o ne patį Kristų.
Tikėjimas neapsiriboja dvasine plotme, o įkvepia tam tikrą tikrovės viziją ir įpareigoja konkrečiam veiksmui.
Didysis penktadienis yra proga dar kartą prisiminti, kad mūsų Dievas nėra ir negali būti skausmo Dievas.
Šį vakarą drąsiai noriu būti tuo, ką mano vienuoliškas vardas ir pašaukimas primena: broliu!
Pasidalink su kitais naudodamasis patogiais mygtukais straipsnio pradžioje. Ir nepamiršk paremti!