
Mk 2, 13–17 „Aš atėjau ne teisiųjų šaukti, o nusidėjėlių“
Jėzus būna su muitininkais ir nusidėjėliais ne todėl, kad mano, jog muitininkai ir nusidėjėliai yra geresni už kitus.
Brolis Ramūnas viliasi visų žmonių išganymu (žr. Mt 18, 11–14), todėl yra pranciškonas (bernardinas), Biblijos draugijos narys, Tikėjimo ir Šviesos kapelionas, Betliejaus seserų Paparčiuose nuodėmklausys, pranciškonų pasauliečių (tretininkų) bičiulis
Jėzus būna su muitininkais ir nusidėjėliais ne todėl, kad mano, jog muitininkai ir nusidėjėliai yra geresni už kitus.
Susirinkusieji į tai nekreipia jokio dėmesio: erdvės padarymas tarsi prilygsta mirčiai už kitą.
Būtent Atstumtasis tampa susibūrimo ir bendrystės vieta. Dabar kiti, išgydyto raupsuotojo padrąsinti, pasitraukia į nuošalią vietą.
Į akis krinta žodis „pakėlė“ (gr. „egeirō“): „Jis priėjęs pakėlė ją už rankos“ (Mk 1, 31). Tas pats žodis nusako ir Kristaus prisikėlimą.
Pirmasis apsivalymas, pirmasis atsivertimas turi įvykti bendruomenės viduje, o ne išorėje.
Veiksmažodis, išverstas kaip „atėjo metas“, originale reiškia būtent pilnatvę.
Jėzus įsimaišo į pilką nusidėjėlių, laukiančių ant Jordano krantų, minią.
Jėzaus vardas reiškia „gelbėtojas“, „išganytojas“.