

Pagrindinės kūno laikysenos liturgijoje (III). Klūpėjimas
Kai atsiklaupiu maldoje, tarsi pripažįstu, kad esu mažas Dievo akivaizdoje, priklausau Jam.
Esu Vilniaus arkivyskupijos kunigas. Po seminarijos baigimo antrus metus tarnauju Lietuvos kunigų seminarijų propedeutiniame kurse Telšiuose. Mėgstu vaikščioti, keliauti ir grožėtis Dievo nuostabiai sukurtuoju pasauliu, skaityti dvasines knygas bei muzikuoti. Kunigiško pašaukimo ištakos neatsiejamos nuo Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovės. Kasdienis gyvenimo moto: „Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina“ (Fil 4, 13).
Kai atsiklaupiu maldoje, tarsi pripažįstu, kad esu mažas Dievo akivaizdoje, priklausau Jam.
Kai protestantai pradėjo naudotis suolais, netrukus jų atsirado ir katalikų bažnyčiose.
Klausydamiesi Evangelijos žodžių, negalime likti sėdėti, jie mus tiesiog pastato ant kojų.
Jei jaunas žmogus nesileidžia į maldą, neranda dvasinio vadovo ir nesulaukia paramos bendruomenėje, jis vargu ar atsilieps į pašaukimą.
Jos nėra būtinos išganymui, tačiau stiprina pamaldumą ir kaskart primena – Dievas yra mano ir visko pasaulyje pradžia, tikslas ir pabaiga.
Šio popiežiaus veiklos ir gyvenimo esmė išliks Susitikimas – visada pirmiausia su Dievu, o tuomet ir su kitu žmogumi.
Palaiminimų yra įvairių: tėvų – vaikams, vaikų – tėvams, sutuoktinių – vienas kitam ar sau pačiam prieš svarbesnius įvykius.
Pasidalink su kitais naudodamasis patogiais mygtukais straipsnio pradžioje. Ir nepamiršk paremti!