S. Parulskio romane nardo visi – mokytojos, kunigai, vienuoliai, piratai, narkotikų pardavėjai, kriminalistai ir niekuo dėti praeiviai.
„Šiandien gyvename itin sudėtingu laiku, kai aktorius tampa temos nešiku“, – sako Lietuvos rusų dramos teatro vyr. režisierius.
Nešti žmogus turi tik krepšį arba vaiką ant rankų, o ne Auksinį kryžių ar žiūrovų aplodismentų įrašus, mąsto aktorė.
Buvo šviesus, subtilus, nepretenzingas ir kilnus žmogus. Grynuolis. Tikra retenybė šiais laikais.
Tradicinis tikėjimas visuomet yra toks pat. Kitame matyk tai, ko sieki pats. Juk esi tarp žmonių.
Bus renkami du aktorių kursai: į vieną kviečiami jaunuoliai iš Baltarusijos ir kitų šalių, kitą – rusiškai kalbantys Lietuvos abiturientai.
„Katės padeda žmonėms tapti žmogiškesniems, – sako G. Služitelis, – o žmogiškumas juk – mokėjimas duoti, nieko nesitikint mainais.“
„Mūsų šeimos istorijos nebuvo tipinės, kai kurios – gana makabriškos. Tačiau jos pasakojo apie mūsų šeimos praeitį.“