Lina Buividavičiūtė

Cinikas šuo suskystėja, nes priešnuodis nerimui, Nerono kompleksui ir kitoms tamsumoms yra meilė – žmogiška ir dieviška, absoliuti.

J. Tumasonytės romanas „Remontas“ svarbus ir kaip kartos liudijimas – tiek tėvų, tiek jų 30-mečių vaikų.

Dėl savo universalumo „Grožio ir blogio biblioteka“ ne tik pasakoja apie praeities epochos dekadansą.

Pernai mirusio vieno žymiausių vyriausiosios kartos rašytojų kūrybinis palikimas – daugiau nei dvidešimt knygų.

„Savo tapatybę suvokiu labai giliai ir tvirtai. Ne, nesu žmogus be vietos. Esu vienišas žmogus“, – interviu teigia poetė E. Drungytė.

Religiniai įvaizdžiai G. Ambrazaitės poezijoje yra svarbūs, reiškiantys, tačiau sukeistinami, savitai interpretuojami.

Naujausias šešių knygų A. Žagrakalytės pasiekimas – pristatoma knyga „Štai:“.

Iš knygos išsinešu daug, pavyzdžiui, šią mintį: „nes žmogus yra tai, kam skauda, net ir tada, kai jo širdis pilna džiaugsmo“.