Man visada kyla jausmas, kad neišvengiamai gadinu originalą, neišvengiamai įsibraunu į jau sukurtą, išbaigtą konkretaus žmogaus kūrinį.
Romanas galėtų patraukti tas ir tuos, kam rūpi autentiškas gyvenimas tokiais laikais, kai tai yra į šalį nustumta vertybė.
Ką reiškia bumas, kai leidėjai ant knygų viršelių mini, kad tai knyga, paremta tikrais įvykiais?
Apie kokybiškos literatūros ilgesį ir vertėjų darbo subtilumus – pokalbis su E. Raudonikiene.
Savąją tradiciją reikia studijuoti, išmanyti, bet ji neturi tapti kurpaliumi, ant kurio žūtbūt reikia tempti šiuolaikinius ir būsimus lietuvių rašytojus.
„Dievas viską mato, o mūsų poelgiai – net ir menki ar kasdieniai – atsiduria didesnėje ar mažesnėje istorijoje. Todėl net tamsiausiais laikais stenkimės siekti gėrio – tegul kelią rodo šviesa.“
Partizanės atliko daugybę tokių pat funkcijų kaip ir vyrai partizanai, galbūt tik nebuvo skiriamos vadovauti ir rečiau dalyvaudavo tiesioginiuose kovos veiksmuose.
21-ą kartą mugė lankytojų lauks su Jono Meko išsakyta mintimi „Gyventi reikia be formulių, reikia būti atviram“.