Lina Žukauskaitė

Amerikoje gimęs, Nigerijoje augęs, vėliau vėl į JAV grįžęs rašytojas Teju Cole (g. 1975) apie atmintį.

Dažniausiai impulsą man duoda žmonės. Kartais, nors niekas jų taip nesustatė, gatvėje jie išsirikiuoja kaip teatro scenoje. Kad tai užfiksuotum, turi veikti labai greitai. Deja, fotografuodamas niekada nebūsi toks greitas, kaip žiūrėdamas...

Režisierė Frauke Finsterwalder su didžiule poetine jėga rodo somnambuliško grožio pasaulį, tuo pačiu metu užburiantį ir išsklaidantį kerus. Tai tikrai ne realizmas. Ir jei tai nebūtų taip žiauru, būtų baisiai juokinga.

Debiutinė suomių rašytojos Leenos Parkkinen knyga „Po tavęs, Maksai“ gvildena kitoniškumo patirtis. Skaitytojas nukeliamas į dekadentišką 3-iojo dešimtmečio Europą, kur vystosi cirkui parduotų Siamo dvynių, Makso ir Izaoko, istorija. 

G. M. Tavaresas yra išleidęs daugiau nei 30 skirtingų žanrų knygų. Romanai, esė, apsakymai, dramos, eilėraščiai, istorijos vaikams – plati literatūrinių formų įvairovė formuoja turtingą ir įvairialypį rašytojo kūrybos pasaulį.

Tik norėjau rasti kalbą, tinkamą totalitarizmui, kalbą, kuri atskleistų, kaip šis mechanizmas viską naikina, kaip dėl jo žmogus pasikeičia taip, kad nebeatpažįsta nei savęs, nei savo gyvenimo. Funkcionalusis žmogus praranda save...

Daugeliui žiūrovų patiko tai, kad vaizduojame aktualius įvykius, tačiau nesitapatiname su kažkuria puse. Deja, Izraelyje dažniausiai vyrauja vienmatis Izraelio ir Palestinos konflikto diskursas...

Naujausiame savo kūrinyje „Medžių paslaptis“ (2013) režisieriaus L. Jacqueto žvilgsnis krypsta į sparčiai nykstančius tropikų miškus. Filme teigiama, kad būti medžiu – tai „gyventi nejudant“...