Niekados nesu buvęs LRT tarybos posėdžiuose, niekas nekvietė, niekas ir nesiuntė pasidomėti, kas ir kaip ten vyksta, apie ką kalbama, kas svarstoma ir sprendžiama.
Sovietiniais laikais šias juodas informacinio visuomenės valdymo technologijas savo rankose turėjo KGB ir veikė per savo parankinius žiniasklaidoje.
„Sodra“ būtų išgelbėta amžiams, nes niekas nebekištų savo nešvarių rankų į tuščią jos kišenę.
Mano draugas Vidas Vilniaus senamiestyje, Pilies gatvėje, užsiima smulkiuoju verslu. Jis savo parduotuvėlėj prekiauja antikvarinėmis prekėmis. Bene dešimtį metų stebėjau jo smulkų bizniuką, tikėdamasis perprasti smulkaus verslo paslaptis, iš ko pasidaro pinigai.
Didžiai protingas vyras profesorius Aloyzas Sakalas prieš savaitę rašė: „Nenorėkime, kad veikiantieji pagal mūsų įstatymus (ir kartais klystantieji) teismai būtų pakeisti klaidų nedarančiais Linčo teismais, kuriuose „prisiekusiaisiais“ taps įniršusi minia.
Tad ir pamėginsiu, remdamasis kukliomis scenaristo žiniomis ir nuojautomis, pažvelgti į pastarąsias kelias savaites Lietuvą krėtusį pedofilijos skandalą.
Michailo Gorbačiovo įsiūbuotos „Perestrojkos“ ir viešumo laikais, žlungant ir eižėjant imperijos ekonomikai, siekiant ją išgelbėti nuo subyrėjimo, buvo pradėta ieškoti naujų, išganingų ekonominių idėjų.
Įdomiai suplaktas klausimas. Jei pamėgintum išskirti kokį nors vieną klausimo dėmenį ir ketintum aptarti atskirai, neišvengiamai imtum kalbėti lėkštomis banalybėmis, jei kalbėtum apie visas priežastis iš karto, nepasakytum nieko. T