
Architektas G. Balčytis: „Nepakanka pastatui vien tik gražių fasadų, jis turėtų pasakoti savo istoriją“
Kodėl sunku įvertinti šių laikų architektūrą ir koks architekto vaidmuo derinant užsakovo, vartotojų bei bendruomenės poreikius?
Kodėl sunku įvertinti šių laikų architektūrą ir koks architekto vaidmuo derinant užsakovo, vartotojų bei bendruomenės poreikius?
Kuria ar griauna architektūra miesto tapatybę? Kokia apskritai turėtų būti šiuolaikinė architektūra?
Į Lietuvos paviljoną Venecijos bienalėje kone kas rytą žygiuoja ir studentas iš Kauno M. Venskevičius, šiuo metu čia dirbantis garso techniku.
Teatras universitete – ne tik puiki vieta savirealizacijai, bet ir galimybė įgyti papildomų įgūdžių. Tuo įsitikinęs A. Špilevojus.
„50 metų – tiek reikia, kad atsirastų istorinė perspektyva ir galėtumėme pastatus nagrinėti istoriniu požiūriu“, – įsitikinęs architektūrologas.
Apie tai, kaip buvo lietuvinami pirmieji kompiuteriai ir kodėl lietuviai vengia internete lietuvybės.
Mokėti piešti – tai ant balto popieriaus lapo pavaizduoti savo svajonę taip, kad ji būtų suprantama ir graži kitam.
„Restauravimas pirmiausia prasideda nuo žinių sukaupimo, – teigė paveldo specialistas G. Prikockis. – Reikia įlįsti į pastatą ir suprasti, kas jame dedasi, kaip jis buvo statytas, kodėl statytas.“