Marijus Šidlauskas

Ar šios rašytojos kūryba tebėra reikšminga ir reikalinga mums, čia ir dabar krutantiems Lietuvos žmonėms?

Suprantu, kad išpainioti Basanavičių apraizgiusių archetipų ir stereotipų pynę nėra paprasta, o pasiekti visus tenkinantį bendrąjį interpretacinį vardiklį gal ir neįmanoma.

Tvirtai tikiu, kad kalba yra būties namai, egzistencinis žmogaus prieglobstis, o mąstytojai ir poetai yra šio prieglobsčio sargai.

Thomo Manno „Užburtas kalnas“, prieš keturis dešimtmečius Vytauto Petrausko išverstas į lietuvių kalbą, o šiemet perleistas „Odilės“ leidyklos – dėmesio vertas įvykis.

Į saulėlydį krypstantys jubiliejiniai Kristijono Donelaičio metai tarsi patvirtina, kad savo šakninį klasiką prisimename daugmaž klasiškai – dirbame plušame graudžiai rimtai ir tautiškai maloniai.