Lietuvos nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centro vadovas, Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas, buvęs Bernardinai.lt vyr. redaktoriaus pavaduotojas.
Pokalbis su vertėja, rašytoja apie menko antikos pažinimo šiuolaikiniame pasaulyje šaknis ir vertėjo misiją.
Laviruoti tarp Scilės ir Charibdės – perdėto tikslumo (pažodiškumo) ir pernelyg laisvo nukrypimo nuo originalo – tenka visiems vertėjams.
„Vertėjui tenka įsikūnyti ar bent įeiti į autorių. Ir apie (pa)žodinį tikslumą negali būti kalbos“, – teigia vertėjas.
Bendraudama su įvairaus amžiaus vaikais jutau, kad tokia Lietuva, kokia ji kartais atrodo diasporai, realybėje neegzistuoja.
Prie kolektyvų jungiasi ir neturintys lietuviško kraujo asmenys. Jiems rūpi ne tiek patys šokiai, kiek bendruomeniškumas.
Džiugu, kad nors mokyklėlėje mokosi labai skirtingų lietuvių kalbos žinių turinčių mokinių, tai nesudaro jokių nesklandumų.
Gyvybingiausia veikla, kuria bendruomenė užsiima šiuo metu – lietuvių kalbos pamokos.
Kultūros komunikacijos specialistė I. Kazakauskaitė tris mėnesius praleido mokydama vaikus San Francisko šeštadieninėje mokykloje.