
Devyniasdešimtųjų vaikai tampa tėvais
Jaučiau didelį vidinį spaudimą nesusitelkti vien tik į motinystę, išlikti profesiniame lauke, skaityti, domėtis, rašyti apie sociologiją, apskritai – rašyti.
Jaučiau didelį vidinį spaudimą nesusitelkti vien tik į motinystę, išlikti profesiniame lauke, skaityti, domėtis, rašyti apie sociologiją, apskritai – rašyti.
Rizikos visuomenėse randasi naujų, anksčiau nebūdingų rizikos formų, kurios yra nenuspėjamos, o jų pasekmės – neapibrėžtos.
Mūsų dienomis žymiai dažniau pasitaiko atvejų, kai artimieji neturi laiko palaidoti savo šeimos nario, nes yra svarbesnių reikalų.
Žmonės mano, kad padėtis pasaulyje yra blogesnė, nei rodo realybę atspindintys statistiniai duomenys. Kodėl taip nutinka ir kaip to išvengti?
Kodėl jauni tėčiai, leidžiantys laiką su vaikais, yra retas vaizdas Vilniuje? Į šį klausimą netiesiogiai atsakys sociologijos doktorantė Lina Šumskaitė, kurios tyrinėjama sritis – tėvystė.
Kodėl pastarąjį dešimtmetį augant bendram visuomenės išsilavinimo lygiui Lietuvos romų išsilavinimo rodikliai išlieka santykinai žemi, o išsilavinimo lygio augimas atsilieka nuo šalies vidurkio? Apie tai pokalbyje su daktare Vita Petrušauskaite.
Milda Pivoriūtė kalbina sociologę Teodorą Kuklytę, kurios magistrinis darbas, sociologiškai rekonstruojantis Lietuvos dailės lauką – vienas iš trijų geriausių 2013-aisiais metais.
Apie rašymą ir jo kančias savo mintimis bei patarimais pasidalino sociologai Zenonas Norkus, Rūta Žiliukaitė, Liutauras Kraniauskas bei Eugenijus Dunajevas.
Vykdome technologijų atnaujinimo darbus. Atsiprašome dėl galimų sutrikimų.
Norite prisidėti prie pokyčių?