Peter Kreeft

Amžinybė nėra ateityje, bet dabartyje. Ateitis nėra reali, ji dar nėra reali. Vienas iš absurdiškiausių ir labiausiai pavykusių velnio melų yra mintis, kad turime pašvęsti visą savo gyvenimą siekdami įsigyti tai, ko dar neturime, o ne džiaugtis tuo, ką jau turime.

Naujoji pagonybė reiškia virtualų žmogaus sudievinimą, žmogaus kaip naujojo Dievo religiją. Vienas iš pagrindinių jos šūkių, kurį dažnai kartoja ir krikščionys, yra „nelygstama žmogaus asmens vertė“.

Ar Dievo numatytas tik vienas teisingas pasirinkimas kiekvienam sprendimui, kurį turiu priimti?

Skaitytojams siūlome paskutinę ištrauką į Peter Kreeft knygos „Tarp dangaus ir pragaro“ (Nova Vita, 1997).

Asmens, kurį yra apėmęs dievystės kompleksas, psichologinė būsena visiškai priešinga išminčiaus būsenai visais trim atžvilgiais.

1963 metų lapkričio 22 dieną per keletą valandų mirė trys didžiai garbūs žmonės: C. S. Lewis, John F. Kennedy ir Aldous Huxley. Visi trys — kiekvienas savaip — tikėjo, kad mirtis nėra žmogaus gyvenimo pabaiga. Tarkime, kad jie buvo teisūs ir kad po mirties jie susitiko. Kaip klostytųsi jų pokalbis?

1963 metų lapkričio 22 dieną per keletą valandų mirė trys didžiai garbūs žmonės: C. S. Lewis, Johnas F. Kennedy ir Aldous Huxley. Visi trys — kiekvienas savaip — tikėjo, kad mirtis nėra žmogaus gyvenimo pabaiga. Tarkime, kad jie buvo teisūs ir kad po mirties jie susitiko. Kaip klostytųsi jų pokalbis?