Piero Lazzarin

Ago­ta, šauk­da­ma­si Die­vo, mi­rė de­gi­na­ma ant lė­tos kait­rios ug­nies. Dėl to žmo­nės ėmė šauk­tis jos už­ta­ri­mo ug­nies pavojuje.

Šv. Tomo mo­nu­men­ta­lūs dar­bai at­vė­rė ke­lius ir nu­ro­dė kryp­tis, ku­rio­mis ėjo vi­sų epo­chų moks­lo žmo­nės.

Iš­si­la­vi­nęs pa­go­nis, fi­lo­so­fi­jos ži­no­vas į krikš­čio­ny­bę at­si­ver­tė per­skai­tęs Evan­ge­li­ją.

329 me. Ce­za­rė­jo­je gi­męs šven­tasis Ba­zi­li­jus bu­vo ki­lęs iš me­ni­nin­kų šei­mos ir pats bu­vo me­ni­nin­kas.

Bū­tent jis la­bai pa­pras­tai, bet la­bai taik­liai api­bū­di­no Die­vą – „Die­vas yra mei­lė.“

Ste­po­nas pri­klau­sė pir­ma­jai Je­ru­za­lės ben­druo­me­nei. Kar­tu su ki­tais še­šiais dia­ko­nais jis administravo bendruomenės turtą.

Ji pla­čiai ger­bia­ma vi­sa­me pa­sau­ly­je, o kul­tas – la­bai se­nas.

Amb­ra­zie­jus su­ži­bė­jo la­biau kaip ap­dai­rus ir iš­min­tin­gas ben­druo­me­nės va­do­vas, o ne kaip te­olo­gas.