„Gal ir nėra smagu, kad aktorius Kostas, tas generolas, nueina į atsargą. Kita vertus, man žiauriai gražu, jei „Paukščius“ vaikai dainuoja per mokyklos išleistuves“, – prisipažįsta aktorius.
„Reikia rašyti tada, kai praėjęs laikas jau sutelpa į metaforą“, – sako romaną apie Sausio 13-ąją parašęs S. Šaltenis.
Ką tik pasirodžiusi knyga „Lietuvos vizionierės“ – tai dešimt subjektyvių pasakojimų apie moteris, kurios įėjo į Lietuvos bei pasaulio istoriją kaip novatorės ir vizionierės.
Kauną knygoje matome tarpukario valdininko, gyvenančio Klaipėdoje ir į gimtąjį miestą atvykusio sutvarkyti reikalų, akimis.
Vakarų vokiečiui „Pietinia kronikas“ turėtų būti įdomu kaip egzotika. Taip mano R. Kmitos romaną į slengizuotą bendrinę vokiečių kalbą išvertęs M. Roduneris.
Knygų spektras tikrai platus: nuo tarptautinės sėkmės sulaukusios knygos, puikiai žinomų autorių poezijos bei prozos iki ryškių biografijų ir debiutų.
„Ar galima rašyti eilėraščius esant ne sumaišties, o laimingos ramybės būsenos?“ – naujoje poezijos knygoje klausia poetė A. Žagrakalytė ir atsako: „Reikia. Siužetų turime visą pasaulį.“